nuoskina

nuoskinà sf. (3^a), núoskina (1) Mlt, núoskyna (1) Lkm iškirsta, išskinta miško vieta, skynimas: Čia neseniai buvo nuoskinà, o dabar koks gražus miškelis želia Ut. Kur tik nuoskinà, aviečių nors samčiu semk Trgn. Šiemet po núoskinas ganysiu Ktk. Mūsų užvis geriausia pieva nuoskina Prng. Kur te bus žolės toj nuoskinoj, kad te uodas nosies neinkiša Skdt. Parsinešiau žabų iš nuoskinų̃ Vžns. Nuoskinõs[e] linus pasėjom Vj. Nuoskinõj ką tik pasėji, tas gerai užauga Ut. Važiuoj (važiuok) núoskinon, kelmus lup' i vež' Prng.